9 populiariausios pramogos Islandijoje
Šiaurės pašvaistės medžioklė. Ar kada susimąstėte, ką reiškia žodžių junginys Aurora Borealis? Aurora yra senovės romėnų aušros deivė, na o Borealis – graikų mitologijoje vadinamas šiaurės vėjas. Islandija yra puiki vieta šiaurės pašvaistei stebėti – itin tamsios žiemos (Islandijos šiaurė siekia poliarinio rato ribą), dideli neapgyvendinti plotai leidžia gerai matyti naktinį dangų. Be to, pašvaistę galima pamatyti gan ilgą laiką – nuo rugsėjo iki pat balandžio mėnesio. Saloje yra gidai, kurie nuves į geriausias vietas pašvaistei stebėti, Žinoma, jie negali užtikrinti, kad pamatysite pašvaistei, bet Islandijos meteorologijos tarnyba sudarinėja prognozes, kada galima tikėtis išvysti šį nuostabų reiškinį, tad jų duomenimis verta pasinaudoti.
Banginių stebėjimas. Šaltuose Islandijos vandenyse gyvena didelė įvairovė jūros gyvūnų. Vasaros sezonu prie salos krantų maitintis susirenka įvairūs jūros žinduoliai. Didžiausi jų – banginiai. Jų čia susirenka daugiau kaip 20 rūšių – nuo orkų iki mėlynųjų banginių. Geriausias metas juos stebėti – nuo balandžio iki rugsėjo. Vasarą ekskursijos stebėti banginių rengiamos dažnai, beveik visose salos pakrantėse. Beje, išplaukę stebėti banginių, galite tikėtis pamatyti ir ruonių, delfinų ir net ryklių. Ir dar – išplaukus stebėti banginių žiemą, galite tikėtis palydėti Saulę į jūrą ar net pamatyti šiaurės pašvaistę.
Automobilių nuoma Islandijoje
Paukščių stebėjimas. Gal ne toks įspūdingas, kaip banginių, bet ši pramoga visgi yra populiari. Islandija laikoma viena geriausių vietų pasaulyje paukščiams stebėti (kartais net vadinama paukščių stebėtojų rojumi). Saloje yra daugybė paukščių (ypač jūrinių ir vandens) ir juos visai nesunku pastebėti. Kai kurie jų matomi tik Islandijoje. Saloje yra kelios svarbiausios paukščių stebėjimo vietos, kur susirenka ištisos jų kolonijas. Į šias vietas organizuojamos ekskursijos. Geriausias metams paukščiams stebėti – nuo balandžio galo iki birželio pradžios. Nors jų galima pamatyti visus metus. Kai kurie paukščiai prisileidžia itin arti, tik būkite atsargūs – nenuklyskite nuo takelių, nes lizdai gali būti bet kur ant žemės!
Speleologija. Požeminio pasaulio tyrinėjimas. Vadinkit kaip nori – Islandijoje galima pamatyti ne vieną įspūdingą olą. Ne tik lapės, bet ir vulkaninę. Islandija – vulkaninės kilmės sala, taigi jai formuojantis (ir tebesiformuojant) susidarė įvairiausių įspūdingų urvų, kuriuose galima apsilankyti (tik ne tame, kur lapė gyvena). Sala gali pasigirti ir tuo, kad joje yra viena iš nedaugelio visame pasaulyje magmos kamerų, į kurias galima įeiti. Veržiantis vulkanui kameros išsprogsta, bet ši išliko. Stebėtinas faktas tas, jog joje galima net Laisvės statulą sutalpinti… Į olas galima patekti su ekskursijos gidu, į kai kurias net tenka leistis 120 metrų gilyn. Ekskursijos vykdomos visus metus ir kartais derinamo su kitomis pramogomis – nardymu ar važinėjimu keturračiais.
Pėsčiųjų žygiai. Islandija – dar vienas rojus, šįkart žygeivių. Didžioji salos dalis yra virš 400 metrų aukščio virš jūros lygio. Spalvoti kalnai, lavos laukai, ledynai, karštosios versmės, juodas smėlis – salos kraštovaizdis labai įvairus ir spalvingas. Kai kurie keliautojai laiko Islandiją gražiausia šalimi pasaulyje. Visoje saloje yra gausybė treko takų ir į žygius vaikštoma visus metus, ypatingai vasarą. Turizmo agentūros siūlo nuo vienos iki kelių dienų pasivaikščiojimus su gidu, nors galima tai daryti ir savarankiškai. Šiuo atveju rekomenduojama įvertinti riziką ir gerai pasiruošti.
Neturite laiko vaikščioti pėsčiomis? Griebkit dviratį! Keliavimas po salą dviračiu taip pat populiari pramoga Islandijoje. Itin populiarus maršrutas dviračiais yra Islandijos greitkelis besitęsiantis aplink visą salą (RingRoad). Pasirinkus šį maršrutą tektų įveikti daugiau kaip 1300 kilometrų. Atstumai tarp miestų yra gan dideli, todėl reikia apsirūpinti tinkama apranga bei įrankiais. Oras Islandijoje yra nenuspėjamas, temperatūra gali juntamai nukristi labai greitai, todėl visada su savimi būtina turėti pirštines. Kiti renkasi sudėtingesnius maršrutus salos viduje. Čia taip pat nereiktų pamiršti atitinkamos aprangos ir dviračio remonto įrankių. Daugumą dviračių takų aukštikalnėse yra žvyruoti, tad reikia pasirinkti ir atitinkamą dviratį (kurį galima išsinuomoti saloje). Ir svarbiausia – keliaudami nepamirškite saugoti kraštovaizdžio. Neišklyskite iš takų, jei reikia dviratį perneškite (ne tik per upę, kurias kerta dviračių takai, bet ir per augmeniją, kuriai dviratis galėtų pakenkti).
Dar vienas būdas keliauti – jodinėjimas arkliais. Islandijos arkliai – unikalūs. Jie buvo atplukdyti vikingų 12-13 amžiuje. Šiandien Islandija yra vienintelė vieta pasaulyje, kurioje išliko tos veislės arkliai. Šie arkliai nėra aukštaūgiai, bet yra įvairiausių spalvų (o islandų kalboje yra daugiau kaip 100 žodžių skirtingoms spalvoms apibūdinti). Dabar jie naudojami tiek fermose, tiek lenktynėse (gali pasiekti iki 50 km/h greitį), tiek rekreaciniais tikslais. Kaip visada, norint pasijodinėti, galima jungtis prie ekskursijos, kurios trunka nuo pusdienio iki dešimties dienų.
Na o jei trūksta adrenalino visada galima išbandyti laipiojimą ledynu. Tokie pasilaipiojimai vyksta visus metus. Norint laipioti nerekomenduojama to daryti vienam. Saloje yra ne vienas gidas – profesionalas, kuris suteiks visas žinias ir padės. Turizmo agentūrų organizuojami laipiojimai dažnai kombinuojami su kitomis pramogomis – safariu ar pasiplaukiojimu ledynų lagūnomis.
Jei įveiksite visus šiuos iššūkius, tikriausiai norėsite pailsėti. Geoterminiai baseinai lankant Islandiją – būtinybė. Nuo senų senovės islandai mėgaujasi geoterminio vandens baseinais, šiandien jų saloje – daugybė. Dauguma jų yra atvirame ore. Nors kai kurie islandai grūdindamiesi dažnai maudosi ne karštose versmėse, bet šaltajame Atlante. Tokių „ruonių“ galima išvysti kiekvieną dieną. Na o jei norėsite apsilankyti baseine, atminkite, kad higienos taisyklės čia griežtos – prieš lendant į šiltą geoterminį vandenį, teks be maudymosi kostiumėlio gerai nusiprausti duše.