Žagarė

Žagarė – nedidelis miestelis, įsikūręs Joniškio rajone, visai šalia Latvijos sienos. Žagarė yra tarp Naujosios Akmenės ir Joniškio, tiesiai į šiaurę nuo Šiaulių. Paskutiniaisiais metais Žagarė išgarsėjo dėl čia kasmet vykstančio Vyšnių festivalio, į kurį sutraukia nemažai populiarių muzikos grupių, o taip pat ir žiūrovų.

Tikriausiai ne vienam kyla mintis, iš kur gi Žagarė gavo tokį vardą? Žinoma, miestelio pavadinimas siejasi su žodžiu „žagarai“, tad greičiausiai nuo čia ir kilęs tas pavadinimas. Arba anksčiau tai buvusi vieta, kur galima rasti ypatingai daug žagarų. Kita versija – įdomesnė. Kalbama, kad Žagarės vietoje buvo pastatytas tiltas per Švėtės upelio. O šis tiltas buvo ypatingas – pastatytas tiesiog iš žagarų. Gyventojai pasakoja, kad žmonės sakydavo „važiuosim per žagarus“. Štai dėl to Žagarė ir galėjo būti taip pavadinta.

Žagarės dvaro rūmai

Žagarės dvaro rūmai

Sakoma, kad Žagarės vardas pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1254 metais. Tiesa, tuomet ji buvo vadinama Sagera. Anksčiau Žagarėje net stovėjusi pilis, kurią kryžiuočiai sunaikino dar 13 – ame amžiuje. 18 amžiuje Žagarė išgarsėjo dėl čia vykusio pačio didžiausio LDK istorijoje valstiečių sukilimo. Šis net yra aprašytas žinomo autoriau – Balio Sruogos.

Beveik iki 20 amžiaus, Žagarė iš tikrųjų buvo dvi gyvenvietės – Senoji ir Naujoji Žagarės. Senoji Žagarė turėjo dvarą, bažnyčią, o 16 amžiuje pradėjo sparčiai pradėjo vystytis ir Naujoji Žagarė, Tiesa, ši kūrėsi kitame Švėtės upelio krante. 17 amžiuje ir Naujoji Žagarė sumanė pasistatyti bažnyčią. 19 amžiaus pradžioje ji buvo perstatyta.

Tiltas per Švėtės upę

Tiltas per Švėtės upę

Verta pripažinti, kad tiek Naujoji tiek Senoji Žagarės vystėsi ne be nuostolių. Štai 17 – 18 amžiuje, vykstant Šiaurės karams, abu tuomet dar atskiri miesteliai labai nukentėjo. Žagarė turėjo ne vieną šeimininką – vieniems ji buvo padovanota, kiti gi ją nusipirko. Įdomu tai, jog 20 amžiaus pradžioje Žagarėje veikė muilo ir sagų fabrikai.

Bene įdomiausias faktas apie Žagarę yra tai, jog joje prieš Pirmąjį pasaulinį karą gyveno 14 000 žmonių! Šiandien jų belikę mažiau kaip 2 tūkstančiai. Žagarės populiarumas gerokai nublanko nutiesus geležinkelį per Joniškį.

20 amžiaus pradžioje Žagarėje veikė ir mokyklą, kurią finansavo tie patys Žagarės gyventojai. Vėliau mokykla buvo suvalstybinta. Ši mokykla įdomi tuo, jog ruošė ir mokytojus.

Nuo 1931 metų Žagarėje pradėtas leisti laikraštis – Žagarės balselis, vėliau pervadintas į Žagarės Aidą, na o dar vėliau į Pakuršės Aidą. O štai 1935 metais Žagarėje buvo atidarytas J. Kirlio spaudos muziejus.

Kalbant apie pramonę, 1925 metais Žagarėje buvo įkurta pieninė, vėliau ir sūrių cechas. 1957 Žagarėje atsirado ir betono gamykla.

Puodų namas

Puodų namas

Žagarė miesto statusą įgavo 1924 metais. Vėliau įgavo 2 eilės miesto teises, apskrities pavaldumo teises, rajono pavaldumo miesto teise. 1998 Žagarė oficialiai įtvirtino savo miesto herbą.

Įdomūs pastatai ir lankytini objektai

Žagarėje yra mūrinė apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, pastatyta dar 1633 metais iš dolomito, kuris buvo čia pat ir iškastas.

Įdomi ir Žagarės gimnazija, kurioje rasite ir muziejų. Įdomu tai, jog pirmasis Žagarės mokyklos mokytojas lietuvis buvo Antanas Vokietaitis. Šis savo mokytojavimą pradėjo 1907 metais.

Žagarėje yra ir žirgynas, kuriame galima pajodinėti. Jame veisiami ir žymūs Hanoverio žirgai.

Įdomus namas Žagarėje

Įdomus namas Žagarėje

Vienas pastatas pro kurį tikrai nepraeisite nepastebėję – tai puodų namas. Tai medinis namas, visas apkaltais senais puodais bei keptuvėmis. Viduje – privatus muziejus,  į kurį kartais galima ir patekti.

Įdomu pamatyti Žagarės tiltą ir užtvanką, vietinių vadinamą „bliūdu“ būtent dėl panašios išvaizdos į dubenį.

Įdomios ir Žagarės kapinės. Jos įrengtos ant Raktuvės piliakalnio, ant kurio anksčiau Stovėjo pilis Raktė. Aplink Žagarę galima rasti ir senų žydų kapinių, kurių laiko nugludinti paminklai atrodo išties mistiškai.

Verta aplankyti ir Žagarės dvarą. Jame rasite gausią medžioklės  trofėjų kolekciją.

Žagarės užtvanka

Žagarės užtvanka

Žagarės senamiestis yra labai senas ir išlaikęs savo 16 amžiaus gatvių tinklą. Žagarės senamiestis yra saugomas valstybės.

Iš gamtinių paminklų Žagarėje ir aplink ją galima pamatyti Žagarės atodangą, taip pat įspūdingą Žagarės Ozą, kur įrengti ir pėsčiųjų takai. Įdomus Švedpolio šaltinis, Švėtės atodanga.

Norint sužinoti daugiau apie lankytinus objektus ar tiesiog Žagarę ir jos apylinkes, visuomet verta užsukti Žagarės regioninio parko direkciją.